Geras dizaino briefas sutaupo pusę pataisymų
Dauguma pataisymų atsiranda ne dėl prasto darbo, o dėl to, kas nebuvo pasakyta pačioje pradžioje. Briefas neturi būti ilgas — jis turi atsakyti į kelis klausimus.
Kiekvienas papildomas pataisymų ratas kainuoja laiko abiem pusėms. Ir dažniausiai jis atsiranda ne todėl, kad dizaineris suklydo, o todėl, kad kažkas svarbaus liko tik kliento galvoje. Geras briefas padeda to išvengti.
Tai neturi būti ilgas dokumentas. Užtenka, kad jis atsakytų į šiuos klausimus:
- Tikslas. Ką ši medžiaga turi pasiekti? Parduoti, informuoti, pakviesti į renginį? Vienas pagrindinis tikslas geriau nei trys.
- Auditorija. Kam ji skirta? Esamiems ar naujiems klientams? Kokia kalba ar kalbomis su jais kalbėsite? Jaunimui ar senjorams?
- Formatai ir dydžiai. Kur ji bus rodoma? A4 skrajutė, 6 × 3 m baneris, Instagram istorija, 30 sekundžių TV klipas. Jei reikia kelių adaptacijų, išvardykite jas visas iš karto — tai turi įtakos jau pirmajam maketui.
- Tekstai. Galutiniai tekstai, geriausia jau patikrinti. Teksto pakeitimai, kai maketas jau sukurtas, — dažniausia papildomų pataisymų priežastis.
- Medžiaga. Logotipas vektoriniu formatu (AI, EPS, SVG arba PDF), prekės ženklo gairės ir originalaus dydžio nuotraukos — ne nukopijuotos iš svetainės.
- Terminas. Kada reikia pirmosios versijos, o kada galutinių failų? Kurios datos pakeisti negalima — pavyzdžiui, failų perdavimo spaustuvei ar transliacijos pradžios?
- Kas tvirtina. Vienas žmogus, priimantis galutinį sprendimą.
- Pavyzdžiai. Dvi ar trys nuorodos į tai, kas patinka, — ir kas nepatinka. Tai pasako daugiau nei „norime kažko modernaus“.
Jei dar ne viską žinote
Tai normalu. Įrašykite į briefą ir tai, ko dar nežinote — „dydžiai dar tikslinami“ geriau nei tyla. Tada klausimus galima išspręsti prieš pradedant darbą, o ne po trečiosios versijos.
Trumpiausias veikiantis briefas: kas, kam, kur, kada ir kas tvirtina. Visa kita galima išsiaiškinti per vieną pokalbį.